Iš knygos „Tibeto gyvenimo  ir mirties knyga”. Sogyalo Rinpoche žodžiai apie laikinumą:

 „Atrodo, kad mes visą gyvenimą skrendame lėktuvu per tamsius debesis ir audringus sūkurius, bet staiga lėktuvas šauna į viršų praskrisdamas pro juos į giedrą begalinį dangų. Mes laimingi ir pakylėti šio proveržio į naują laisvės matmenį. …Ir kai šis naujas suvokimas tampa vis aiškesnis ir vientisesnis, įvyksta tai, ką [senoviniai Hindu raštai] vadina „posūkiu sąmonės soste“: asmeninis, sąvokomis visiškai nenusakomas apreiškimas, kas mes esame, kodėl čia esame, ir kaip turėtume veikti. Visa tai „galiausiai reiškia naują gyvenimą, naują gimimą, galima sakyti, prisikėlimą“.“

Comments are closed