Gyvenimas kaip dykuma
Gyvenime kaip dykumoj
Kartais tuščia ir nyku.
Einu gatve, esu minioj,
Bet oazės nerandu.
Pėdsakų manų nelikę –
Nebegrįšiu atgalios.
Horizonto mėliai traukia,
Bet jie tolsta nuolatos.
Pakeliu akis į dangų –
Laiškus debesų skaitau.
Kur surast pasaulį brangų,
Atsakyki man prašau…
Themocracy
Iš tiesų, kartais būna tuščia ir nyku, ir ieškai žmogaus tarp žmonių, bet neverta nusiminti, pasaulį brangų galim surasti savyje