Vakar vakare sėdėjau balkone ir rašiau mintis dienoraštyje. Šalia gulėjo šuo. Buvo gaivus, vėsus ir malonus vakaras. Vėjas lengvai kedeno plaukus. Girdėjosi įvairiausi paukščių, kurie linksmai nardė danguje, balsai. Jų neužgožė net ir pravažiuojančių mašinų garsai. Trumpam aš tiesiog sėdėjau ir apie nieką nemąsčiau. Buvo gera mėgautis ta akimirka, pabūti toli nuo darbų ir žmonių šurmulio bei stebėti kas vyksta aplinkui. Kartais rodos reikia tiek nedaug…

Comments are closed