Karts nuo karto mane aplanko keistas jausmas, kuris neduoda ramybės. Tai lyg koks vidinis balsas, mintis, užduodanti klausimą, į kurį nerandu atsakymo. Paaiškinti ir apibūdinti šį jausmą itin sunku, kaip ir gyvent su juo. Tai jausmas lyg turiu padaryti kažką svarbaus, kažką nuspręsti ar pakeisti savo gyvenime. Tiesiog jaučiu lyg kažkokią tuštumą, trūkumo jausmą, nes nedarau to dalyko, to kažko, ką turiu atrasti. Tarsi kažko nematau, kas yra svarbu ir kas neleidžia suprasti, ką turiu padaryti. Dėl to kyla klausimas, kaip ieškoti tų atsakymų, kaip suprasti, kas man sakoma, bet dar pati nežinau. Šis jausmas kartais labai stiprus, jog net pradedu galvoti, kad gal viskas, ką darau tarsi nereikšminga ir beprasmiška. Nesinori leistis užvaldomai šio jausmo, bet pabėgti nuo jo irgi negaliu – jis gyvena manyje. Jaučiuosi vieniša su šituo jausmu, nes žinau, jog jis tik mano, jog tik pati galiu atrasti atsakymus į jį, o juos suradusi pajusiu ramybę…

One Response to “Jausmas”

1. Simona sako:

   2011 spalio 23 19:43

   Būna, atrodo, kad turėtum daryti kažką kita, būti kažkur kitur, gyventi kaip nors kitaip…Gerai, kad ir aplanko toks jausmas, jis skatina nenurimti, ieškoti, tobulėti, siekti.