Ar liko tyrų jausmų?
Ar šiame pasaulyje dar yra vietos tyriems jausmams, tam, kas šventa ir tikra? Šiandien tiek pilna materializmo, prievartos, šiurkštumo, apgaulės ir t.t., kad rodos gražių jausmų likę visai nedaug. Pavargsti nuo kitų žmonių abejingumo, pamatai, kad nelikę artimų siejančių ryšių, ir taip apninka nusivylimas, liūdesys, vienatvė. Bet tai išgyvenęs vėl nori tikėti, kad bus geriau, kad gali būti geriau, kad dar egzistuoja kažkas šilo ir artimo, kad dar gali sulaukti nuoširdžių jausmų, kad žmonės yra geri ir kitiems linki tik gero. Gal tai ir atrodo naivu, bet norisi, kad taip būtų. Tačiau dažnai tenka nusivilti, mat realybė pasirodo esanti visai kitokia nei įsivaizduojamas pasaulis ar norai. Ir kur tada dėti tuos norus, kai žinai, kad jie neįvyks, bet tu vis tiek giliai širdyje tikiesi to sulaukti. Užmiršti? Sugalvoti kitus norus? O kas jei norisi visai paprastų dalykų – artimesnio bendravimo su žmonėmis, nuo ko priklauso tavo laimės pojūtis? Būna, kad pasijunti vienišas ir tarp žmonių, nes tu nemąstai kaip jie, skiriasi ir norai, pasaulėžiūra, būdas, o kartais atrodo, kad esi apskritai per daug skirtingas žmogus ir nežinai, ką su tuo daryti, nes tarsi netinki pasauliui. Tad nešiojies tai savyje, užsklendęs jausmus giliai ir bijai, kad pats gali jų netekti. Ar teko kada tai patirti? Nepaisant visko, giliai širdyje rusena viltis, kad sutiksi panašų sielos žmogų, su kuriuo galėsi pasidalinti savo gražiausiais jausmais ir sulauksi atsako.
Themocracy
Dar liko. Tu tik nepasiduok! Lik ištikimas (-a) sau! Skleisk gėrį. Nepasiduok blogiui. Tau pavyks
Dėkoju. Aš pati pastebiu, kad esu linkusi į melancholiją, kartais viską per giliai imu į širdį, todėl ir būna sunku. Bet nepaisant visko, stengiuosi, kad gyventi būtų miela
Būna tokių dienų, kai taip atrodo. Gal daug kam taip būna? Belieka pačiai gyventi gražiai, nors kartais ir norisi pakeisti kitus žmones, kad neapkalbėtų, nevergautų daiktams, norisi pakeisti pasaulį…Belieka pradėti nuo savęs, keisti save. Daryti, kas įmanoma, priimti Visatą, koka ji yra, išmokti kartais žvelgti su ironija, šaltai, neimti į širdį, nors kartais ir man neišeina
bet gyveni ir mokaisi 