Tikslų ieškojimas
Kodėl kartais taip sunku išsikelti tikslus? Kartais rodos klaidžioji, renkiesi, bandai vieną, kitą, bet taip ir nežinai, ko norėtum iš tikrųjų. Ar tai tiesiog negalėjimas apsispręsti, ar pasiklydimas gyvenime? O gal tiesiog reikia daugiau ieškoti, išbandyti, kad atrastum savo norus bei išsikeltum tikslus? Būna, kad jau lyg ir apsisprendi dėl kažko, ko norėtum, ko sieksi, o po kiek laiko pamatai, kad tai nelabai tinka, kad tai nėra skirta tau, kad nelabai to nori. Vėl atsiduri akligatvyje, vėl bandai ieškoti, nors tai ir pabodę. Nelengva gyventi, kai nežinai, ką nori pasiekti, kai eini per pasaulį ir nežinai, dėl ko. Tada pagalvoji, kaip taip gali būti, klausi savęs, kodėl taip jauties, bet atsakymų nežinai. Tik jauti, kad nežinai, ko nori iš gyvenimo. Jauti tuštumą, kurią nori užpildyti, kad galėtum gyventi ir svarbiausia jausti, kad gyveni, kad tavo gyvenimas turi prasmę. Įvairūs klausimai aplanko, o atsakymus gali rasti tik tu pats, nes kiekvienas žmogus į juos atsakytų kitaip. Taigi ir toliau eini ieškojimų keliu…
Themocracy
Svarbiausia išlikti ieškojimo kelyje
blogiau, kai nebesinori nieko siekti ir turėti…O tikrą tikslą, kaip ir svajonę ne taip lengva surasti ar sugalvoti, jie dažniausiai patys save sukuria ir parodo, tokie dalykai turi ateiti iš vidaus, tiesiog pajauti, kad šito trūks plyš sieksi. Tada eit per gyvenimą lengviau, nes žinai DĖL KO gyveni, visos smulkmenos atrodo nereikšmingos, mažiau jaudinies dėl niekų, tiesiog mažais žingsneliais judi sava kryptim ir jauti, kad laikas bėga prasmingai…Kantrybės formuojant tikslus, nebūtinai jie turi būt dideli, kartais užtenka ir visai mažų dalykų, kurie vėliau priveda prie didesnių 