Comments (1)

By aprile, 2011 spalio 16 19:24

Mano paskutinis gamintas atvirukas draugei gimtadienio proga Šilta, šviesi atvirutė, primenanti dovaną.

Komentarai išjungti - Karibų piratai: ant keistų bangų

By aprile, 2011 spalio 13 20:56

Visai neseniai pagaliau pažiūrėjau „Karibų piratai: ant keistų bangų“ („Pirates of the Caribbean: On Stranger Tides“, 2011), tačiau likau nusivylusi. Šioje „Karibų piratų“ dalyje leidžiamasi į paslaptingojo Gralio, suteikiančio nemirtingumą, paieškas. Džekas Sperou sutinka savo seną pažįstamą Andželiką ir netikėtai atsiduria laive, kurio kapitonas yra įvairiom baisiom istorijom apipintas Juodabarzdis. Be abejo nemirtingumo paslaptis vilioja daugelį, tačiau pasisekti gali tik vienam. Rodos netrūko ir nuotykių, ir kautynių, ir paslapties, tačiau kapitonas Džekas Sperou buvo ne toks kaip senesnėse dalyse. Pritrūko humoro, „piratiško“ žavesio, įtraukiančio siužeto. Filmas netgi prailgo, atrodė nuobodokas. Ketvirtoji „Karibų piratų“ dalis pasirodė pati neįdomiausia, tad nemanau, jog būtų verta kurti tęsinį.

Komentarai išjungti - Viena savaitė

By aprile, 2011 spalio 10 20:36

Kaip ir filme „Gitara“ dramoje „Viena Savaitė“ („One Week“, 2008 m.) taip pat nagrinėjama gyvenimo ir mirties tema. Šiame filme pasakojama istorija apie Beną, kuriam diagnozuotas ketvirtos stadijos vėžys su itin maža tikimybe išgyventi. Tačiau vietoj to, kad pradėtų gydymą, Benas nusprendžia, jog prieš tapdamas pacientu, jis nori patirti savo gyvenime nuotykį. Taigi Benas su motociklu leidžiasi į kelionę, kurios galutinė stotelė nežinoma. Gražūs Kanados gamtovaizdžiai, prasmingos mintys, verčiančios susimąstyti apie gyvenimą ir įdomi istorija. Filmo pabaigoje pateikiama puiki mintis „Siekti, ieškoti, surasti ir nepasiduoti”, kuria reiktų vadovautis gyvenime.

Komentarai išjungti - Gitara

By aprile, 2011 spalio 10 20:32

Drama „Gitara („The Guitar”, 2008 m.) pasakoja apie moterį, kuriai diagnozuojamas gerklų vėžys ir jai lieka gyventi apie du mėnesius. Be to tuo pat metu ji praranda darbą ir išsiskiria su mylimu žmogumi. Tačiau likusias savo dienas ji nusprendžia nugyventi taip, kaip visada troško jos širdis ir įgyvendina vaikystės svajonę – išmokti groti gitara. Tai vertas dėmesio filmas su netikėta pabaiga, parodantis jog net viską praradus, galima gauti naują gyvenimą, o kartu ir atrasti save.

Comments (4)

By aprile, 2011 spalio 9 22:33

Ar dažnai susimąstome apie mirtį? Ką darytum, jei tau liktų gyventi viena diena, savaitė ar keli mėnesiai? Savaitgalį pažiūrėjau du filmus šia tema ir susimąsčiau apie tai. Rodos dažnai girdime posakį “Gyvenk šia diena”, tačiau taip nesielgiame. Nuolat kuriame ateities planus, kažką atidedame kitai dienai, kažkur skubame, bet, ar bent kiek susimąstome, kad gal to rytojaus galime ir nesulaukti, kad gal šiandien gyvename paskutinę savo dieną. Ar žinodami, kiek laiko mums liko gyventi, gyventume kitaip? Jei taip, tai kodėl taip negyvename nuolat? Kas mus stabdo, kas mus sulaiko? Ar žmogus apskritai pajėgus priimti mintį, kad jis čia tik laikinai, kad nežino ateities, kad nežino, kiek jis dar bus šiame pasaulyje, ir kad visas svajones ir norus turi įgyvendinti dabar, o ne kažkada ateityje? Atrodo, kad mus galbūt stabdo pareigos, atsakomybė, įsipareigojimai, racionalus protas, verčiantis galvoti apie ateitį, pasirūpinti savimi ir kitais ateityje. Rodos tai teisinga, bet ar kartais ne per daug tam aukojame? Ar įmanoma suderinti tai su gyvenimu šia diena, šia minute? Karts nuo karto susimąstai apie gyvenimo laikinumą, pasižadėjęs neatidėlioti kai kurių dalykų rytdienai, įgyvendinti kažką mielo, ką vis atidėlioji, bet po to viskas pasimiršta ir gyveni taip lyg dar visas gyvenimas prieš akis. Gyveni, kol vėl apie tai nesusimąstai. Kartais tai priverčia padaryti įvairūs kritiniai gyvenimo momentai, kartais išgirsta istorija, kartais filmas ar kt. dalykai. Tuomet atrodo, kad gal išvyktum į kraštą, kurį visada svajojai aplankyti, įgyvendintum vaikystės svajonę, gal pakeistum profesiją, gyvenimo būdą, susitiktum su žmogumi, kurio seniai nematei, galbūt su kažkuo susitaikytum, kažkam atleistum ir t.t. Kiekvienas žmogus sugalvotų begalę dalykų. Bet ar tikrai įmanoma gyventi dabartimi, šia diena? Ir kaip tai daryti? Ar kuris nors iš jūsų taip gyvena?