Sidabrinėj nakty
Įsižiebs žvaigždė.
Viltis užgims širdy
Ir akys spindės.
Angelai šoks, plasnos
Dangaus skliaustuose
Ir meilę dovanos
Visiems namuose.
Atminkim vaikelį,
Gimusį kadais,
Uždekim žvakelę –
Stebuklas ateis…
Eilėraštis, skirtas draugei gimtadienio proga
Pajusk laisvę begalinę
Kaip paukštis – dangaus žydrynę,
Ir žvilgsniu pasaulį apglėbk,
Gyvenimo vaizdą sudėk.
Kaip paukštis sparnais apkabink
Ir meilę, gerumą dalink.
Bandyki pakilti aukštai,
Kur skrieja svajų aitvarai.
Skrieti aguonų laukais
Paskui vėją su žirgais.
Stebėt saulę vakare,
Skęstančią jūros krašte.
Tirpti geltonam rūke
Ankstų rudenį ryte.
Suktis it snaigė ratu
Link tavo tuščių delnų.
Šokti žaismingai lietuj,
Žvaigždę įžiebti danguj,
Išgirst, ką šlama medžiai,
Kaip šnabžda mėnuo nakčiai.
Klausimai be atsakymų
Sklando vienišoj nakty.
Pavargęs nuo ieškojimų
Žvilgsnis sustingęs aky.
Širdis, kupina ilgesio,
Nenori laukti ilgiau.
Gal dėl žmogaus iš liūdesio
Lietūs vis verkia gailiau.
Kažkur minčių gelmėj plaukia
Tušti svajonių laivai.
Paklydę nebyliai šaukia,
Tačiau tu to nežinai…
Kodėl tavęs aš nerandu,
Ir naktimis nesapnuoju
Ilgesingų žydrų akių?
Kodėl vis laukiu širdimi,
Kai paukščiai išskrenda toli,
Ir lieka tik delnai tušti?
Kodėl vakarui atėjus,
Žvelgiu į dangų parimus,
Ieškau skriejančių svajonių?
Kodėl vienatvę sutinku,
Trokštu nepažintų jausmų,
Noriu tikėti likimu?