Baimės… Ar dažnai su jomis susiduriate? Ar bandote jas įveikti? O gal tiesiog pasiduodate joms ir nieko negalite padaryti? Ar jautėte gėdą dėl savo baimės? Turbūt kiekvienas iš mūsų savo gyvenime esame patyrę baimės jausmą, tačiau būna taip, kad kai kurios baimės yra užvaldžiusios žmones, jog jie negali elgtis racionaliai, nugalėti baimės jausmą. Ką daryti, jei baimė rodos visai neprotinga, neturinti jokio aiškaus pagrindo rastis, bet vis tiek gyvena viduje? Tiesiog žmogus taip visai neturėtų jaustis, bet jis tai patiria ir be abejo tai jam kelias bėdų, nepatogumų gyvenime… Esant baimei, dažnai žmogus tarsi nebemąsto ir tik galvoja, kaip jam ištrūkti iš tos padėties, kuri jam kelia nemalonumus, siaubą ir pan. Kai viską apmąsto, žmogus lyg ir supranta, kaip jam derėjo elgtis, kad realiai nėra ko bijoti ir pan., tačiau ar kitą kartą jis stoja akis į akį su savo baimėmis? Turbūt norint įveikti tai kas sukelia nerimą, baimę, būtina imtis mažų žingsnių ir parodyti savo menkutę drąsą kovoje su nesąmoningomis baimėmis, kurios gali kamuoti žmogų. Tai turėtų jam padėti išmokti prisijaukinti savo baimę, atrasti šiokį tokį komfortą, nors baimės šešėlis taip ir gali likti šmėžuoti viduje visą gyvenimą. Kartais bandau suprasti iš kur atsiranda baimės, kokie jos šaltiniai, kas turėjo lemiamos įtakos joms susiformuoti, bet atsakymų į savo klausimus nerandu, nors manau, kad jų galbūt reikia ieškoti iš ankstyvos vaikystės, kurios gali ir neatsiminti… Tik suprantu, jog turiu baimes įveikti, bent mažyčiais žingsneliais eiti į priekį ir ją sutikti, kol galiausiai prisijaukinsiu. Tuomet galėsiu jaustis laisvai ir patogiai ir džiaugtis naujomis situacijomis ir įvykiais gyvenime.

Comments are closed