Abejonės
Eina, bėga dienelės, savaitės… Laikas taip greit keičias, o aš vis dar savęs klausinėju, kaip man gyvent, kokį kelią, takelį pasirinkt, kuria kryptimi pasukt, ar kažką keisti, ar leisti tekėti ta pačia vaga. Rodos gyvenimas jau nusistovėjęs ir teka savo „vaga“, bet nesu dėl jos tikra. Būna visko, bet negaliu sakyti, kad nėra nieko gero. Bet vis dėlto giliai širdyje kirba klausimėlis… Ar abejonės rodo, kad esama padėtis manęs netenkina ir turėčiau ieškoti pokyčių? O jei apgalvoju pokyčius ir nesu tikra, kad jų tikrai reik ir noriu, kad dalies jų gal norėčiau, bet tam tikrais laikotarpiais, momentais. Nors ir pokyčiams reiktų drąsos. Tačiau gal būnant patenkintai esama gyvenimo padėtimi tokie klausimai net nekiltų ir nekamuotų vakarais ruošiantis miegui? Net ir nuvijus tas mintis, jos po kurio laiko sugrįžta lyg bumerangas ir klausiamai laukia, kol bus tvirtai ir užtikrintai atsakyta. Bet to atsakymo pateikti aš dar negaliu…
Themocracy
gal tiesiog sustok, palauk ir įsiklausyk į save tyloje, o ne bėk ir triukšmingai ieškok atsakymo, Aprile. Gali būti, kad tai, kas tau gyvenime yra skirta, ateis savaime, bet tik atėjui tam skirtam laikui. Rad nusiramink, pailsėk, atsosėsk ant suoliuko, pažiūrėk į nuostabias žvaigždes naktį ir įkvėpok giliai giliai gyvenimo…Viskas bus gerai, pamatysi
Ačiū
Taip viskas turi būti gerai, tik kartais būna tokių akimirkų, kuomet taip neatrodo..
todėl, kad tai -žmogiška….mes ne robotai, mes jaučiame, pas mus keičiasi nuotaikos, norai ir jausmai, mes gyvename…