Būna, kad vėlyvais vakarais gulint lovoje visai nesimiega ir galvoje sukasi įvairios mintys. Tuomet permąstau įvairius dienos įvykius, nutikimus, pagalvoju apie save, savo gyvenimą, ateitį. Tuomet kartais pajuntu, kaip norėčiau būti kažkieno globojama, saugoma. Tiesiog pajusti rūpestį iš kito žmogaus. Norisi jaustis svarbiai ir reikalingai kitam žmogui, jo gyvenimui. Norisi pajusti, kaip kitas žmogus manimi rūpinasi, domisi. Norisi sulaukti apkabinimo, kuriame galėčiau pasijausti esanti tokia trapi, kad būtų tiesiog gera žinoti, kad kažkas su manimi ir mane palaiko, guodžia, įkvepia, pataria, tyli ir tiesiog būna. Norisi įsikabinti jam į delną, kad būtų drąsiau žengti gyvenimo keliu, jį keisti, imtis naujų dalykų, išbandymų. Taip kartais tarsi pasigendu antrosios sielos pusės.

Pagalvoju apie tai, kad gyvenime dažnai žmogui tenka užsiauginti šiokį tokį kiautą, kad galėtų būti stipresnis, mažiau pažeidžiamas ir žengti pirmyn gyvenimo takeliu, kuris atsiunčia ne vien tik džiaugsmą, laimę, bet ir ašaras, ir širdgėlą, ir skausmą. Tuomet kitam žmogui reikia tą kiautą sulaužyti ir surastį paslėptą švelnią ir gražią paslaptį

Comments are closed