Eina, bėga dienelės, savaitės… Laikas taip greit keičias, o aš vis dar savęs klausinėju, kaip man gyvent, kokį kelią, takelį pasirinkt, kuria kryptimi pasukt, ar kažką keisti, ar leisti tekėti ta pačia vaga. Rodos gyvenimas jau nusistovėjęs ir teka savo „vaga“, bet nesu dėl jos tikra. Būna visko, bet negaliu sakyti, kad nėra nieko gero. Bet vis dėlto giliai širdyje kirba klausimėlis… Ar abejonės rodo, kad esama padėtis manęs netenkina ir turėčiau ieškoti pokyčių? O jei apgalvoju pokyčius ir nesu tikra, kad jų tikrai reik ir noriu, kad dalies jų gal norėčiau, bet tam tikrais laikotarpiais, momentais. Nors ir pokyčiams reiktų drąsos. Tačiau gal būnant patenkintai esama gyvenimo padėtimi tokie klausimai net nekiltų ir nekamuotų vakarais ruošiantis miegui? Net ir nuvijus tas mintis, jos po kurio laiko sugrįžta lyg bumerangas ir klausiamai laukia, kol bus tvirtai ir užtikrintai atsakyta. Bet to atsakymo pateikti aš dar negaliu…
“Grūdintas plienas“ (“The Real Steel”, 2011 m.) – filmas, nukeliantis žiūrovą į ateitį, kur bokso ringe kaunasi ne žmonės, o robotai, valdomi žmonių. Buvęs boksininkas Čarlis gyvenimui užsidirba iš robotų kovų, tačiau paskutinėse kovose jo valdomi robotai pralaimi ir žūsta. Netrukus Čarlis sužino, kad žuvo jo buvusi mylimoji ir jam teks pasirūpinti vienuolikmečiu sūnumi. Tačiau tai jo nežavi ir jis susitaria, kad su sūnumi praleis kelis mėnesiu ir globą perleis jo tetai. Tačiau pažintis su sūnumi pakeičia buvusio boksininko gyvenimą ir padeda jam sugrįžti į robotų kovų aukščiausią lygą. Filmas nėra kažkuo ypatingas, lengvai žiūrisi, galima numatyti įvykių eigą, gal net labiau skirtas vaikams, tačiau vis tiek buvo pakankamai įdomu ir nenuobodu. Jame pilnas azarto, veiksmo, kovos, troškimo laimėti. Daug dėmesio skiriama tėvo ir sūnaus susidraugavimui, o robotai vietomis tarsi sužmoginami, suteikiant vaikišką viltį, kad jis gali suprasti, jausti. Istorija lengvam vakaro praleidimui.
Drama “Gyvenimo medis” (“The Tree of Life”, 2011) – pakankamai sudėtingas filmas, kurį ne kiekvienas supras ir kuris ne kiekvienam patiks. Tai istorija apie vieną šeimą. Atskleidžiami tėvo ir sūnų trapūs santykiai nuo vaikystės iki subrendimo. Tai jausminga, emocinga drama. Filmas perpintas frazėmis iš Biblijos, pamąstymais apie gyvenimo prasmę, meniniais visatos, gamtos vaizdais. Tai filmas, paliekantis daug vietos apmąstymams, paliečiantis širdį, primenantis meno kūrinį. Nors ne viskas buvo aišku, ką norima perteikti šiuo filmu, o kai kurie gamtos vaizdų intarpai atrodė pakankamai ilgi ir „iškrentantys“ iš pasakojamos istorijos, tačiau buvo verta jį pamatyti, nes filmas turi kažką savo ir yra kitoks nei kiti masiniai filmai.
Dindilin dindilin… Pamažu artėja Kalėdos. Pats nuostabiausias laikotarpis – Kalėdų laukimas, apimantis pasiruošimą joms, iškritusias pirmąsias snaiges, Kalėdinių dainų klausymą, dovanėlių darymą, meduoliukų kepimą ir puošimą, cinamonu, imbierais kvepiančius namus ir t.t. Kalėdinė dvasia, spindinti šiltumu, gerumu, jaukumu, kuomet širdyje kažkas kirba ir būna taip gera, jau pamažu užlieja mane. Mintyse jau Kalėdinių dovanų idėjos šeimos nariams, draugams, rankdarbių darymas, atvirukų vizija, Kalėdinių kepinių kvapai… Visa tai kas suteikia didelį malonumą, kam gera atsiduoti, kad suteiktum mažytį džiaugsmą kitiems. Nes dovanoti ir duoti man smagu, tad kasmet norisi kokiu mielu savo rankomis darytu darbeliu, kepiniu ir pan. nustebinti brangius žmones. Šventės ateina ir greit praeina, tačiau jų laukimas širdyje pats mieliausias, tad gera, kai gali skirti tam laiko 
Animacinė komedija „Rio“ („Rio“, 2011 m.) – tai istorija apie Minesotoje gyvenančią retos rūšies papūgą, vardu Žydrūnas, kuri vieną dieną sužino apie Brazilijoje esančią jo rūšies atstovę Pupą. Taigi Žydrūnas kartu su savo šeimininke išsiruošia į kelionę pas Pupą, kad būtų pratęsta jo giminė. Tačiau Brazilijoje papūgos laukia nauji linksmi nuotykiai, nepatirti jausmai ir neįtikėtini pokyčiai. Linksmas, žavus, spalvingas, jaudinantis animacinis filmukas.
Comments (3) 
Themocracy